pavartė

pavartė̃ sf. (3^b) K, pavar̃tė (2) 1. Rmš, Srv, Nč, Grv lenta, dedama po vartais, kluono ar tvarto durimis, kad paukščiai ar gyvuliai nelandžiotų: Prie durų klojimo, po vartų, kad kiaulės nelįstų, padėk pãvartes ir uždaryk vartus, duris J. Neužmiršk uždėt pavartė̃s, ba an grūdų sueis paršai Btr. Kluonas be pavartė̃s, tai gyvenimas žąsim! Lzd. Įstatyk vėl pãvartę ir uždaryk duris, kad vištos neįlįstų Plv. Ar uždėjot pavar̃tę, ba parnakt gali pripustyt pilną klaimą PnmR. Kuliant reikia pavartė̃ pastatyt, ba grūdai eis laukan Dg. Atimk pãvartę, stumsim vežimą į daržinę Vl. Aukštai pakeltos durys – reik plačios pavar̃tės Grš. Pãvartei reikia plačios lentos Rs. ^ Kaip tavo vardas? – Jaujos ardas. – O pavardė? – Daržinės pavartė̃ (juokais atsakoma klausiančiam vardo ir pavardės) Grk. 2. Prl, Dkšt, Ukm vieta pažemėje po vartais ar durimis: Žiūrėk, vištos pro pavartę sulindo klaiman Ds. Užkišk pavar̃tę, kad vištos neįlįstų Pn. Per pavar̃tę šiąnakt išlindo iš diendaržio visos avys ir javuose pridarė daug iškados Pš. Pãvarte išlindo [kiaulė] OG200. Da matos par pavar̃tę, kad yra [šiaudų] An. 3. K vieta palei vartus ar po vartų skliautais, tarpvartė: Susimąstęs išėjo į pavartę rš. Pavartėje lojo šunelis rš. Užukampėse, pavartėse plepalų nerinkau V.Krėv. 4. N, K prie didelių kiemo vartų esantys maži varteliai pėstiems įeiti. 5. žr. pavartys: O aš ir josiu į tą kiemelį ..., kur aukšti butai, kur šviesūs langai, kur žalios pavartaitės RD41. 6. Nč šoninė vežimo lenta.